Eksportas yra svarbi Lietuvos tarptautinės prekybos dalis. Mūsų šalies ekonomika priklausanti nuo užsienio rinkų, todėl eksporto plėtra – vienas svarbiausių bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtros veiksnių. Eksportas sukuria apie trečdalį valstybės BVP.
Šiuo metu Lietuvos ekonomikos išorės aplinka yra pablogėjusi. Tam įtaką daro situacija Rusijoje, su kuria Lietuva yra susijusi glaudžiais ekonominiais ryšiais. Pastaruoju metu neatslūgstant Rusijos ir Ukrainos konfliktui, tebetvyrant geopolitinei įtampai ir padidėjus neapibrėžtumui, išlieka rizika, kad tai atsilieps Lietuvos ūkio aktyvumui.

Stabilumas džiugina

Vertindamas situaciją bendrovės „Leinonen Lietuva“ vyr. mokesčių konsultantas Algirdas Kviklys teigia, kad Lietuvos statistikos duomenys yra gana džiuginantys. Jie rodo, kad mūsų valstybės tarptautinės prekybos rodikliai pakankamai stabilūs. Eksporto apimtys 2014 metais sumenko 0,6 proc., tačiau išliko panašiame kaip ir 2013 metais 24,5 mlrd. eurų lygyje. Daugiau nei pusę šios vertės (13,3 mlrd. eurų) sudarė tiekimai į Europos Sąjungos (ES) valstybes nares. Šie sandoriai, kai prekės išgabenamos iš Lietuvos bei ES Muitų sąjungos teritorijos, remiantis PVM įstatymu apmokestinami taikant 0 proc. PVM tarifą, kurio taikymą prekių tiekėjas privalo pagrįsti sandorį lydinčiais dokumentais.
„Verta atkreipti dėmesį, kad kiekvienas toks sandoris iš tiekėjo reikalauja atidžiai vertinti prekių gabenimo ir perdavimo pirkėjui sąlygas bei jas tinkamai įforminti. Priešingu atveju, stingant tokių įrodymų, mokesčių mokėtojas gali sulaukti Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymo šiems sandoriams taikyti standartinio tarifo PVM, kurį iš pirkėjo atgauti beveik nėra vilčių. Net vieno dokumento trūkumas ar informacijos stoka jame gali įtraukti mokesčių mokėtoją į mokestinį ginčą, kurį laimėti taip pat nėra lengva“, - sako "Leinonen Lietuva" vyr. mokesčių konsultantas Algirdas Kviklys.

Didelė dokumentų trūkumo kaina

Tai puikiai iliustruoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika. 2010 – 2015 m. pradžios laikotarpiu buvo baigta nagrinėti per 20 administracinių bylų, kuriose buvo nagrinėjama mokesčių mokėtojo teisė tiekimams į kitą ES valstybę narę taikyti 0 proc. PVM tarifą. Šios bylos LVAT pasiekė po mokesčių mokėtojų skundų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje prie Finansų ministerijos bei apygardų administraciniuose teismuose. Statistika nėra palanki – LVAT tik dvejose bylose priėmė mokesčių mokėtojui palankius sprendimus, t.y., panaikino arba iš dalies panaikino VMI mokestinių patikrinimo aktų sprendimus, kuriais buvo neigiama mokesčių mokėtojo teisė taikyti 0 proc. PVM tarifą bei nustatyta papildoma PVM prievolė, delspinigiai bei baudos.
Daugeliu atvejų, mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo metu pateikti dokumentai turėjo trūkumų (pvz., nepasirašyti, netinkamai užpildyti gabenimo važtaraščiai arba nėra aišku, ar pasirašę asmenys iš tiesų atstovavo pirkėją, tiekimo dokumentuose nenurodyti prekių gavėjai, neaiškios prekių perdavimo vietos). Jais remiantis galima konstatuoti tik prekių pardavimą, tačiau pagrįsti realų prekių išgabenimo faktą jie nėra pakankami.

Kur slypi pagrindinė problema?

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad pakaktų užtikrinti, jog gabenimo važtaraščiai būtų tinkamai užpildyti, antspauduoti ir pasirašyti. Žinoma, tai padėtų saugotis nuo tarptautinės prekybos sandorius lydinčios PVM rizikos, tačiau daugeliu atvejų to pakaktų tik tuomet, kai prekių transportavimą organizuoja pats pardavėjas. Kai prekės tiekiamos Incoterms EXW, FCA ir panašiomis sąlygomis, pardavėjas, remiantis teisų praktika, turi gebėti įrodyti, jog parduotas prekes pirkėjas išgabeno iš Lietuvos, t.y., prekių neperleido kitiems asmenims šalies teritorijoje. Prekių tiekėjai neretai teigia, jog negali žinoti, kaip pasielgs pirkėjas, tačiau tokius sandorius vertinančios institucijos gali kelti klausimus dėl tiekėjo sąžiningumo ir aplaidumo. Tokiu atveju sandorį lydinčių papildomų dokumentų nebuvimas bus laikomas trūkumu siekiant apginti mokesčių mokėtojo poziciją.

Įrodymų sąrašas nebaigtinis

"Leinonen Lietuva" vyr. mokesčių konsultanto Algirdo Kviklio teigimu, pagrindinė tarptautinės prekybos sandorių dokumentavimo problema kyla iš to, jog PVM įstatymo 56 str. komentare pateikiamas įrodymų, galinčių pagrįsti 0 proc. PVM taikymą, sąrašas nėra baigtinis, o mokestiniuose ginčuose remiamasi faktinėmis sandorių įvykdymo aplinkybėmis, kurios nustatomos ir patvirtinamos sandorius lydinčiais dokumentais. Įrodymais mokestiniuose ginčuose gali tapti dokumentai, kurių PVM įstatymo komentare nėra paminėta. Tad kaip prekių tiekėjui nustatyti ir įvertinti, kurie dokumentai jo tiekimo schemoje reikalingi?
LVAT formuojama praktika, kuri remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, suformavo tris pagrindines sąlygas, kurios turi būti įvertintos, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 procentų PVM tarifą:
1) ar prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir ar jas tiekė PVM mokėtojas;
2) ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo bei
3) ar prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo šalies teritorijos.
Atvejuose, kai prekes išgabena pirkėjas, antroji sąlyga gali būti papildoma nuostata, ar pirkėjas (užsienio vienetas) prekių disponavimo teisės nepardavė trečiam asmeniui šalies teritorijoje. Jei į šį klausimą būtų atsakoma neigiamai, toks prekių tiekimas negalėtų būti laikomas prekių tiekimu į kitą ES valstybę narę ir tokiam tiekimui turėtų būti taikomas standartinio tarifo PVM.

Svarbiausia įrodyti, kad pirkėjas dalyvavo sandoryje

Jei pirmą sąlygą būtų galima pagrįsti tikrinant pirkėjo PVM kodo galiojimą VIES sistemoje ir trečiąją sąlygą turėtų patvirtinti tvarkingi ir parašo teisę turinčių asmenų patvirtinti gabenimo važtaraščiai, tai antrosios ir ją papildančios sąlygų patvirtinimas neretai reikalauja papildomų mokesčių mokėtojų pastangų. Neretai keliami klausimai, ar pirkėjas realiai egzistuoja, ar turėjo galimybes priimti tiekiamas prekes, ar deklaravo prekių įsigijimą savo valstybėje. Į šiuos klausimus atsakyti tampa sudėtinga, jei prekių tiekimo metu nebuvo tinkamai dokumentuotos sandorio aplinkybės, o pirkėjas nebevykdo veiklos. Įrodymai, jog pirkėjas realiai dalyvavo prekių tiekimo sandoryje yra vieni pagrindinių, siekiant patvirtinti, jog tiekėjas perdavė prekių disponavimo teisę ir išpildė antrąją sąlygą.

Nepakanka vien žinoti, jog veikla vykdoma sąžiningai

Atsižvelgdama į LVAT praktiką ir siekdama padėti rinkti bei dokumentuoti tokius įrodymus, VMI parengė būsimų verslo partnerių patikimumo patikrinimo rekomendacijas, kuriose išdėstė pagrindinius aspektus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta siekiant apsisaugoti nuo neigiamų mokestinių pasekmių. Daugeliui šios rekomendacijos gali pasirodyti perteklinės, be to, konkretūs dokumentai, kurie galėtų patvirtinti, jog tiekėjas atliko kontrolės veiksmus, taip pat nėra nurodomi.
„Leinonen Lietuva“ organizuoja tarptautinių sandorių dokumentavimo seminarus, kuriuose dalijasi praktika vertinant klientų sandorius, jų atstovavimo mokestiniuose ginčuose patirtimi bei praktiniais patarimais, kaip teismų praktiką ir VMI rekomendacijas būtų galima paversti faktines sandorių aplinkybes patvirtinančiais dokumentais. Mokymų organizatorių patirtis rodo, kad mokesčių mokėtojams ir toliau kyla klausimų, kokius papildomus dokumentus derėtų gauti bei kaip įforminti faktines sandorių aplinkybes.

Dėl neatliktų „namų darbų“ – mokestiniai ginčai

Nors neretai manoma, jog LVAT pasiekusiose bylose buvo vertinama nesąžiningų tiekėjų veikla ir sąžiningi mokesčių mokėtojai neigiamų mokestinių pasekmių neturėtų sulaukti, tačiau LVAT sprendimai šiose bylose suformavo sandorių aplinkybių įvertinimo praktiką, kuria VMI vadovaujasi atlikdama kontrolės veiksmus. Faktinės aplinkybės gali būti patikrinamos atliekant operatyvius patikrinimus apklausiant vežėjus, tarpininkus ir kitas susijusias sandorio šalis, tad įmonei neturint kuo pagrįsti savo teiginius, gali tekti įsitraukti į mokestinius ginčus. Tai atima daug laiko, pastangų ir įmonės sėkmę žengiant į naujas užsienio rinkas gali aptemdyti neigiami mokestiniai padariniai. Daugeliu atvejų tai tiesiog lemia įmonės „namų darbų“ neatlikimas – atsakomybių už informacijos patikrinimą ir dokumentavimą paskirstymo nebuvimas, vidinės prekių tiekimo sąlygų kontrolės procesų neturėjimas, kartais – aplaidumas ir žinių stoka.

Dėmesys nemažės

VMI veiklos strategijoje pažymima, jog nepagrįstas 0 proc. PVM taikymas išlieka viena pagrindinių mokestinių rizikų, kuriai turi būti skiriamas didelis dėmesys. Dėl šios priežasties įmonių veikloje turėtų būti diegiamas gebėjimas pagrįstai dokumentuoti vykdomus ir įvykdytus tarptautinės prekybos sandorius.